mano vardas Kristina. Šį tinklapį sukūriau norėdama supažindinti Jus su mano kūrybiniu ugdymu . Kas tai yra?

Svajoti pievoje apsuptai svirpiančių žiogų, užvertus galvą į dangų skaičiuoti pūriuosius debesėlių avinėlius, ragauti iš dangaus krintančias snaiges ir vėlų rudenį bristi į geliantį upelio vandenį, kad atsisveikintum su nuplaukiančiais rudeniniais lapais.
Ne, tai kiekviename žmoguje rasti jo nešamą švieselę. Nugarom susirėmus pasėdėt prie laužo ir kepant kvepiančias bulves pakurstyt ugnį, dainą sudainuot taip, kad miškas suskambėtų ir kitoje upės pusėje dainai atitartų vakaro aidai. Svajot būry, ant skardžio stovint ir į tolį žiūrint. Sukti gyvenimo verpetą  nerimstančiom širdim. Darbams darbeliaims vienas kitą vejant, rankom susikibus eiti gyvenimo keliu. O jei suklupsi, nebijoki . Nusiminus, palaiminta ranka Tau ant peties vėl nusileis ir tars : kelkis, eik .Ir džiugesiui užliejus vėl šypsosies , vėl viltis širdy rusens, vėl šviesi tu: sau, man ir kiekvienam. Juk tai yra gyvenimo prasmė gyvent kūryba , save auginant liet spalvas gyvenimo drobėj ir žmogų apkabinus - jaust - kartumą gerklėje, skonį skurdo, baimės, turto, palaimą nekantrumo, nekaltumo, džiugesio lai tirpdo širdy jis - tas jausmas, kad širdy gyvena vėl ugnis...